- pragaištingumas
- pragaištingùmas sm. (2) BŽ176; L179 → pragaištingas 1: Reikia demaskuoti idėjinį ir estetinį formalizmo pragaištingumą (sov.) sp. Poemos vaizdai kalba apie baudžiavinės sistemos pragaištingumą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
